Leikfélag Hólmavķkur

Bśningahorn

Sminkhorn

Ljósahorn

Hvķslarahorn

 
Leikfélagiš

Nżjustu fréttir

Leiksżningar

Feršalög

Glens og grķn

Leikarar o.fl.

Upphafssķšan
 

Gestabók
Skrį į póstlista

 
Vķsnahorniš

Hlįturskast į Kópaskeri - ķ leikferš meš GlķmuskjįlftannHiršskįld leikfélagsins mörg sķšustu įr hefur veriš Vignir Pįlsson. Hann į žaš til aš kasta fram stökum viš ótrślegustu tękifęri og skrįir žęr sķšan samviskusamlega inn ķ rauša vasabók. Vķsurnar bera vott um ótrślega frjóan huga og eitt sinn fann Viggi upp alveg nżtt form ķ kvešskap sem er skušhenda meš hnykk.

Hér į eftir eru örfį dęmi um skįldskap Vignis ķ leikferš meš Glķmuskjįlfta. Ķ framtķšinni žegar kvešskaparsaga hans veršur skrifuš verša žessar vķsur žvķ lķklega kenndar viš Glķmuskjįlftatķmabiliš. Į Laugarbakka var leikhópnum bošiš til kvöldveršar eftir sżningu og vingjarnlegur eldri mašur orti fallega vķsu til leikfélagsins og žakkaši hópnum fyrir komuna. Vignir svaraši aš bragši meš žessari skušhendu:

Viš leiksżningu héldum góša
fyrir granna vora Hśnvetninga.
Į eftir žeir til veislu okkur vildu bjóša.
Eigi voru veisluföngin eftir neina nišursetninga.

Snilld, ekki satt? Haft er fyrir satt aš gamli mašurinn hafi aldrei jafnaš sig eftir žetta skjóta svar. Ķ Króksfjaršarnesi blöskraši Vigni sķšan boršsišir Sigga Atla og Jóns Gķsla og kvaš ķ öllu hefšbundnara formi:

Ķ Króksfjaršarnesi var okkur bošiš aš veisluborši.
Viš endann settust žar sveinar tveir.
Allur hópurinn į atgang žeirra horfši
žvķ mannasiši ei kunnu žeir.

Į leišinni ķ Lżsuhól daginn eftir var stoppaš ķ sjoppu ķ Bśšardal til aš fį sér lķtillega ķ svanginn, en žaš var ekki laust viš žaš aš sumir leikarar vęru hungrašri en ašrir. Aftur kvaš Vignir:

Bśšdęlinga įtu śt į gaddinn,
komu žar viš sögu sveinar tveir.
 Aš sjį žegar žeir fylltu į sér trantinn.
Ei mannasiši kunnu žeir.

              Eftir leiksżninguna į Lżsuhól fréttist aš barinn į Hótel Bśšum vęri opinn, svo aš nokkrir śr leikhópnum skundušu žangaš. Žar var meiri fyrirgangur ķ sumum en öšrum, svo enn bętti Vignir viš ķ vķsnabįlkinn:

Aš kveldi haldiš śt aš Bśšum.
Enn į nż koma viš sögu sveinar tveir.
Žeir létu vaša į sśšum,
en mannasiši ei kunnu žeir.
 

Ljóšakvešja til leikstjóra ...

Ķ febrśar 1993 tók Siguršur Atlason, leikfélagi okkar, aš sér leikstjórn į fjarlęgum slóšum. Žį stżrši hann uppsetningu Leikfélags Siglufjaršar į leikritinu Allt ķ plati, sem hann hafši įšur sett upp hjį leikfélaginu į Hólmavķk. Žegar leiš aš frumsżningu var hiršskįldiš kallaš til, enda var ętlunin aš ljóša frumsżningarkvešju į Sigga og senda honum ķ sķmskeyti. Vignir brįst vel viš, eins og ęvinlega žegar senda žurfti kvešjur ķ bundnu mįli og koma hamingjuóskum ķ hįtķšarbśning. Vķsan į skeytinu varš svona: 

Leikstjórinn okkar fręgi,
leiksżningu setti upp į Sigló.
Žaš varš honum eigi aš athlęgi,
žvķ hver einasta kerling hló.

Hann til kvinnanna blķtt brosti,
žęr uršu sem ķ losti,
hjį žeim kviknaši mikill žorsti,
aš reyna hans mannkosti.

Heillaóskir meš
įfangann, Leikfélagar į Hólmavķk. (We are the best).
 

Į leišinni į Drangsnes

Sumar vķsur Vignis hafa ašeins varšveist ķ munnlegri geymd og gott dęmi um žaš er staka sem varš til į leišinni eftir svokallašri Gullströnd, į sżningu śt į Drangsnes. Vegurinn var holóttur en bķlstjórinn sló hvergi af og virtist helst ętla aš aka ofan ķ allar holurnar. 

Af vķsunni sem varš til viš žetta tękifęri eru varšveittar nokkrar mismunandi geršir, en Vignir kannast sjįlfur ekkert viš aš hafa ort neina žeirra. Segist ekkert muna eftir žessari tvķręšu gamanvķsu: 

Til Drangsness viš ókum, 
žann gullna veg į žann staš. 
Viš hristumst og skókum(st)
 og ég hélt aš bķlstjórinn vęri aš fį žaš.

Enn meiri kvešskapur er vęntanlegur į žessa sķšu sķšar.

   

Spakmęli sķšunnar: „... en mannasiši ei kunnu žeir.“

 
Vefur
: SÖGUSMIŠJAN
© 2002